Recenzijos

Rugiuose prie bedugnės

     Būna knygų, kurias skaitai be galo ilgai, prisiriši prie jų, susibičiuliauji, nešiojiesi visur su savimi, glostai, čiupinėji ir atrodo, kad tai truks visą amžinybę. Ar priskirčiau šiai kategorijai Džeromo Deivido Selindžerio romaną „Rugiuose prie bedugnės“? Tikrai ne. Tai – viena iš tų knygų, kurias perskaitai vienu kvėptelėjimu, bet kurios, nepaisant to, giliai įsirėžia į sąmonę ir nori nenori palieka ten pėdsakus. Atrodo, viršelis paprastas, niekuo neypatingas, nepagražintas jokiomis iliustracijomis. Pagal jį beveik neįmanoma atspėti koks pasakojimas slypi. Ir iš tiesų, mane labai nustebino netikėtas knygos turinys ir neįprastas jo pateikimas.

     Istorija sukasi apie šešiolikmetį vaikiną Houldeną Kolfildą. Šis personažas nėra pavyzdingas paauglys – jis meluoja tėvams, maištauja, ir netgi yra išmetamas iš mokyklos. Tačiau vaikinas vis tiek išlieka atviras sau ir kitiems. Jis turi neįprastą požiūrį į gyvenimą, savitą vertybių sistemą. Houldenui visi bendraamžiai atrodo „nuobodūs tipai arba pasipūtę dabitos“, o suaugusieji – „pernelyg atsidavę darbui ir korporacijoms“. Tuo tarpu pats Houldenas giliai širdyje jaučiasi vienišas ir nesuprastas, tačiau kartu ir piktas. Mane žavi, kad jis netrokšta tapti ypatingu, aukštumas pasiekusiu žmogumi, priklausančiu tam tikram visuomenės sluoksniui. Jis tenori saugoti vaikus, žaidžiančius rugiuose prie bedugnės. Houldeną galime gerbti už tai, kad jis nėra paviršutiniškas jaunuolis, kad nė nemano taikstytis su veidmainiavimu ir neteisybe. Būtent dėl to jis metė vieną iš mokyklų. Taip vėl išryškėja maištingoji vaikino pusė. Romanas parašytas pirmuoju asmeniu. Tai teikia nuoširdumo, atvirumo, priartina skaitytoją prie pasakotojo išgyvenimų, leidžia į viską pažvelgti jo akimis. Turbūt vienas įdomiausių kūrinio aspektų – neliteratūrinė kalba. Ji atsiskleidžia jau pačioje knygos pradžioje: „Jeigu jūs tikrai norite pasiklausyti mano pasakojimo, tai visų pirma turbūt norėsit sužinot, kur aš gimiau ir kaip praleidau savo sumautą vaikystę, ir ką veikė mano tėvai, kai manęs dar nebuvo, ir visą kitą koperfildišką šlamštą, bet supraskit, neturiu ūpo kapstytis po tuos niekus.“ Kalbininkai teigia, jog šioje knygoje per daug žargono ir keiksmažodžių, neva jie rodo nepakankamą asmens kalbinę kultūrą. Tačiau aš taip nemanau. Šie „kalbos parazitai“ kūriniui suteikia gyvumo, natūralumo.

     Primą kartą šis romanas JAV išleistas 1951 m. Kūrinys, iš pradžių skirtas suaugusiems skaitytojams, susilaukė didžiulio pasisekimo jaunimo tarpe. Šiuo metu knyga „Rugiuose prie bedugnės“ labai dažnai įtraukiama į mokyklų ugdymo programas. Ji išversta į daugelį pasaulio kalbų, kasmet parduodama virš 250 tūkstančių egzempliorių. Daugelis literatūros kritikų šį romaną vertiną kaip vieną geriausių XX amžiaus kūrinių. Jis patenka į Le Monde amžiaus knygų sąrašą.

     J.D. Selindžeris „sudrebino“ populiariąją to meto literatūrą. Dabar irgi daug rašytojų stengiasi atskleisti paauglio mąstymą, tačiau visgi „Rugiuose prie bedugnės“ yra neginčijamai geriausias romanas, suteikęs pamatą vėlesniems panašaus pobūdžio kūriniams.

Gabija S.

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai!

Komentarai (2)

  • peon501• prieš 9 mėnesius

    Būtent.

  • Lina• prieš 11 mėnesius

    labai idomi knyga. Mane sujaudinopagrindiniai vekejai Houldeno ir Fibes santykiai tame tekste. As kaip tik si penktasieni rasau rasineli Apie selendzeri.

  • krecmer• prieš metus

    Atsiprasau, neteisingai paspaudziau zvaigzdute viena:)Topine knyga, norejau 5 zvaigzdutes sumaigyti!

  • Paul• prieš metus

    Jeigu neidomi knyga, nereikia iskarto pradeti plustis ;)

  • Milda• prieš metus

    Labai gražiai aprašyta knyga. Man patiko. Pačiai teko jau labai senai skaityti šią knygą,todėl šią aprašymas atgaivino prisiminimus.knyga buvo savotiška tačiau įdomu skaityti.

  • Agnė• prieš 2 metus

    labai gera ir idomi knyga aš tą knygą kaip tik apie šitą knyga ir rašau.

  • domas• prieš 2 metus

    Bybis cia yra