Recenzijos

Kai ateis naktis

Maištininko memuarai arba kokia laisvės kaina Kuboje?

     Kokia yra rašytojo laisvės kaina? O kiek kainuoja žmogaus laisvė pasirinkti būti kitokiam? Šiandien, rodos, gyvename demokratiškame ir liberalių pažiūrų krašte, kur žodis yra laisvas, o žmogus turi pasirinkimo teisę, todėl labai retai užduodame sau šiuos klausimus. Tačiau 1943 metais Orientės provincijoje (Kuba) prasidėjusi berniuko, vardu Reinaldas, istorija pasakoja apie tikrąją ne tik žmogaus minties, pasirinkimo, seksualinę bei kūrybos laisvės kainą, paskelbtą komunistinio režimo, bet ir begalinį žmogaus tikėjimą geresniu rytojumi.

     Kubos rašytojo ir poeto Reinaldo Areno (1943-1990) autobiografiniame romane „Kai ateis naktis“ Fidelio Kastro valdoma Kuba kaip ant delno – tokia, kokia ji yra iš tiesų, nepagražinta jos kasdienybė, kitaminčių ir neištikimųjų režimui sekimas bei persekiojimas, draugai, virtę išdavikais ir priešais. Galima būtų vardinti ir vardinti. Tačiau R. Arenas subtiliai mažuose dalykuose, kaip antai, jo senelės, primenančios ilgaamžę Ursulą iš G. G. Markeso romano „Šimtas metų vienatvės“, portretas ar Kubos gamta vaizduojami magiškai. Tas pats smėlio valgymo motyvas šiek tiek primena G. G. Markeso magiškąjį realizmą.

„Kai ateis naktis“, mano supratimu, nėra labai tinkamas knygos pavadinimo vertimas. Mat kubietis pavadinimą savo autobiografijai sugalvojo besislapstydamas Lenino parke, kuomet į draugo atneštą sąsiuvinį pradėjo rašyti savo prisiminimus, kurie paprastai ant popieriaus nuguldavo prieš sutemas. Angliškasis pavadinimas „Before Night Falls“ bei ispaniškasis „Antes que anochezca“ verstinas į „Prieš sutemas“, kaip, beje, savo autobiografiją pavadino ir pats R. Arenas. Tačiau kodėl pasirinktas kitas vertimas, galime tik diskutuoti.

     R. Areno gyvenimo manifestas, išleistas jau po rašytojo savižudybės 1990 metais New Yorke, yra daugiasluoksnis pasakojimas, todėl kalbėti apie jį kaip apie paprastą romaną tiesiog neįmanoma. Atsivertus vis naują knygos skyrių, skaitytoją pasitinka ryškūs R. Areno gyvenimo epizodai, išgyvenimai, aštri Kubos autoritarinio režimo kritika, nors būdamas paauglys Reinaldas buvo susižavėjęs F. Kastro Cuba Libre vizija ir netgi įsitraukęs į revoliucionierių gretas.

     Kiekvienas, skaitantis šį autobiografinį romaną, matys skirtingus dalykus. Kad ir R. Areno įsitraukimas į homoseksualų subkultūrą bei ypatingai atviras pasakojimas apie homoseksualų tarpusavio santykius, seksą viešuosiuose paplūdimių tualetuose ar maudynių metu jūroje gali versti kartais pasijusti, kaip rašė Nobelio premijos laureatas Mario Vargas Llosa, nepatogiai, lyg būtum įsibrovėlis stebėtojas intymioje scenoje. Tačiau pasakojimo sudarytas pirmas įspūdis, kad Kuba esą yra išskirtinai homoseksualų, valdomų aistrų ir geismo, kraštas (mat net vedę vyrai čia linkę į seksualinius nuotykius su kitais vyrais) kinta.

     Skaitydama R. Areno prisiminimus, istoriją regėjau kaip triptiką. Pirmiausia rašytojo kūrybinė laisvė – kritikuojantiems Kastro režimą ir dvejojantiems jo revoliucijos teisingumu nelieka vietos Kubos rašytojų panteone – UNEAC (Kubos Rašytojų ir Menininkų Nacionalinė Sąjunga). R. Areno kūriniai niekada nebuvo išleisti gimtojoje Kuboje, kurios net ir gyvendamas išeivijoje labai ilgėjosi, tačiau per turistus, vėliau tapusius Reinaldo draugais, Margaritą ir Chorchę, panašiai kaip ir Lietuvos pogrindinė spauda tuo laikotarpiu, buvo išvežti svetur, į Prancūziją, kur ir išleisti. Štai romaną „Vėl jūra“ („Otra vez el mar“) R. Arenui teko nuo pradžių iki pabaigos perrašyti triskart – nes pirmuosius du egzempliorius po kratų Reinaldo bute buvo konfiskavusi Kubos valdžia.

    Kubos politinė situacija, apgaubta melo, propagandos, išdavysčių skraiste, nušviečiama ne hiperbolizuojant, tačiau realistiškai ir emocionaliai. Iškeliami į paviršių gyvenimo kalėjimuose sunkumai, kalinių hierarchija, vidinės taisyklės, žmogaus psichologinė drama, balansavimas ant gyvybės ir mirties lyno. Tačiau visi emociškai sunkūs epizodai aprašyti gana skaidriai, nepaliekant vietos gailesčiui ar juo labiau savigraužai. Todėl R. Areno autobiografiją galima būtų vadinti ir autoriaus psichologiniu portretu, o jis ryškus ir iškalbingas. 

     Ir trečioji dalis – seksualinė žmogaus laisvė ir teisės pasirinkti varžymas. Tiesa, ši dalis asmeniškai man suvaidino vien spalvingą ir dinamišką fono vaidmenį R. Areno istorijoje, tačiau, diskutuojant apie šią knygą su skaičiusiais, kitiems skaitytojams R. Areno seksualiniai santykiai tapo pirmaplaniais. Ką gi, kiekvienas juk mato iš savo varpinės, todėl nieko keista, kad skirtingai.

     Paskutinėse knygos eilutėse rašytojas siunčia pareiškimą, paskutinį savo laisvą žodį: „Kubiečius tremtinius ir Salos gyventojus noriu padrąsinti tęsti kovą už laisvę. Siunčiu šią žinią – ne pralaimėjimo, o kovos ir vilties žinią. Kuba bus laisva. Aš jau laisvas.“

     R. Areno autobiografinis romanas yra asmens revoliucija prieš sistemą, kuomet pasirinktas, anot Napoleono, baisiausias ginklas – žodis. Ko gero, tik labai stiprų stuburą turintis žmogus gali tiek kartų parklupdytas, kaskart atsitiesti vis stipresnis. Taip ir nepalaužtas režimo.

Post Scriptum

     Neretai, perskaičiusi knygą, ieškau, ar yra jos ekranizacija. Visada smalsu pamatyti, kaip tą kūrinį suprato ir interpretavo vaizdo meistrai. „Before Night Falls“ – ne išimtis. Režisieriaus Juliano Schnabelio 2000 metais sukurtas filmas pernelyg nuo knygos puslapių neatitolo, tačiau pabaiga visgi ne tokia. Susidaro įspūdis, kad visgi AIDS sergantis kubietis nenusižudė savo bute Manhatene, bet buvo nužudytas (rašytojo prašymu) jo draugo Lazaro.

     Juostoje Kubos rašytoją Reinaldą Areną įkūnyja ispanų aktorius Javieras Bardemas, išties puikiai atlikęs pagrindinį vaidmenį. J. Bardemas  tapo pirmuoju ispanu, nominuotu Oskarui Geriausio aktoriaus (The Best Actor) kategorijoje. Deja, statulėlės negavo.

     Visgi ekranizacija man patiko, tačiau ieškantiems lengvo vakaro kąsnelio šis filmas nevykęs pasirinkimas. Atidumo prireiks, ypač jei ketinate žiūrėti neskaitę autobiografijos. 

Ieva Dirmaitė, www.keturivejai.lt

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai!