Recenzijos

Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos

     Amerikiečių rašytojo John‘o Green‘o knyga „Dėl Mūsų Likimo ir Žvaigždės Kaltos“ bene daugiausia liaupsių šiuo metu susilaukiantis kūrinys ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. „Dėl Mūsų Likimo ir Žvaigždės Kaltos“ yra tik antroji šio rašytojo knyga, išversta į lietuvių kalbą. Pirmoji yra iš serijos „Beveik Suaugę“ knyga „Aliaskos beieškant“.

     Ši antroji, iš pavadinimo sprendžiant, svajonėmis dvelkianti knyga narplioja dviejų paauglių problemas, pirmosios meilės žybsnius, o visų svarbiausia, kovą su vėžiu ir paties sergančiojo požiūrį į ligą. Nors atrodytų, kad šia tematika tiek filmų, tiek knygų pastaruoju metu yra daug sukurta, šis kūrinys yra stebėtinai kitoks, o ir įtraukia nepaprastai greitai.

Pagrindinė knygos herojė šešiolikmetė Heizelė serga skydliaukės vėžiu. Dėl to, kad retai išeina iš namų, daug tyso lovoje ir skaito vėl ir vėl tą pačią knygą bei galvoja apie mirtį, jos motina nusprendžia, kad Heizelei depresija. Norėdama, kad bent šiek tiek įsitrauktų į visuomenės gyvenimą, ją mama užrašo dalyvauti Savitarpio paramos grupės susitikimuose, kuriuose susitiktų su kitais paaugliais, sergančiais skirtingomis vėžio formomis. Po ilgo pasipriešinimo vieną trečiadienį, mergina verčiama tėvų, apsilanko paramos grupės susitikime. Ir šis trečiadienis pakeičia jos gyvenimą. Čia ji susitinka su Ogastu Votersu – vaikinu, bijančiu užmaršties. Nors Ogastas į susitikimą atėjo vien dėl to, kad paremtų savo draugą Aizeką, vaikinas nepaprastai susidomi Heizele, o ši – juo.

“Aš nusijuokiau. Jis papurtė galvą žiūrėdamas į mane.

-Kas yra? – paklausiau.

-Nieko.

-Ko taip žiūri?

Ogastas šyptelėjo.

-Todėl, kad esi gražuolė. Man patinka žiūrėti į gražius žmones, todėl neseniai nutariau nedrausti sau kuklių gyvenimo malonumų. – Aš tylėjau, Ogastas varė toliau: - Ypač kai prisimenu, ką taip maloniai pabrėžei: kad visa tai baigsis užmarštimi, ir taip toliau.“

     Netikėtai Heizelė ir Ogastas susibičiuliauja ir viena pagrindinių pokalbių temų tampa neaiški Heizelės mylimos knygos „Dievo rykštė“ baigtis, kuri jaunuolius paskatina susisiekti su knygos autoriumi ir išsiaiškinti istorijos pabaigą. Nuolatinis jų bendravimas, susitikimai paramos grupėje, telefoniniai pokalbiai įžiebia veikėjų širdyse meilę...

     Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad knyga pateikia niekuo neišsiskiriančiė istoriją: du paaugliai susitinka, įsimyli, o vienas iš jų serga nepagydoma liga. Jau vien dėl to ašarą galinti išspausti istorija, tačiau kad ir kaip bebūtų, patys personažai ironiškai žvelgia į savo padėtį: vieni kitiems skaito atsisveikinimo kalbas, rengia laidotuvių repeticijas, prašo parašyti nekrologus. Kitaip tariant, nebijo lengvai pasišaipyti iš savo padėties. Iš tiesų, kas daugiau belieka? Tik gailėtis? O gailesčio jie nenori. Tuo ši knyga ir išsiskiria iš kitų panašių knygų: gyvu bendravimu, išraiškiomis frazėmis, ironija, ir žinoma, šiek tiek kitokia pirmąja meile.

„O, Heizele Greise, būtų didelė garbė, jei tu sudaužytum man širdį.“

     Tiesą sakant, šią knygą perskaičiau todėl, nes birželio mėnesį pasirodys filmas, sukurtas pagal ją. Ją ryte surijau pernakt. Gal dėl to kaltas ir ne itin sudėtingas siužetas, bet ir noras sužinoti, kuo viskas pasibaigs. Tai knyga, kurią skaitant galima vieną akimirką juoktis, o kitą – lieti ašaras.

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai!

Komentarai (2)

  • miami• prieš 2 metus

    šiaip angliškai Augustus tariasi- ogast, todėl taip ir išvertė

  • RimanteJ• prieš 2 metus

    Sunku sklandžiai perskaityti tekstą, kai jame tiek stiliaus klaidų.

  • Akiduobe• prieš 3 metus

    'Augustus' išversti 'Ogastas' gali tik beprotis :D