Skrydis be sparnų. Prardimų, negalios ir išgijimo apmąstymai

Arnoldas Beisseris baigė Stanfordo universiteto medicinos mokyklą. Rašant knygą Skrydis be sparnų jis buvo Kalifornijos universiteto (Los Andželas) profesorius, Amerikos psichiatrų asociacijos ir jos Aukso premijos laureatas. Yra išleidęs per 100 straipsnių, analitinių apžvalgų ir keletą knygų: Beprotybė sporte, Gracingas išėjimas, Konsultavimas psichikos sveikatos srityje.

Dvejojome: kuriai VU Specialiosios psichologijos laboratorijos leidžiamų knygų serijai - Socionomijos ar Psichologijos klasikos - priskirti A. Beisserio knygą Skrydis be sparnų. Viena vertus, ji rašyta sielotyros specialisto apie netarpiškai pažintus negalumo dvasinius aspektus. Kita vertus, ši knyga pavyzdys to, kaip reikia ir galima oriai išgyventi, žymiai sutrikus kūno funkcijoms. Pastarasis argumentas ir nulėmė mūsų apsisprendimą. Todėl ši knyga pirmiausiai ir skiriama per tris šimtus tūkstančių Lietuvos negaliųjų. Pravartu (gal net ir būtina) ją paskaityti ir tiems, kurių gyvenimo sparnai dar sveiki. Pirma, šansus, kad tie sparnai bus pakirpti, turi vienas iš dešimties (nekalbant apie laikinus negalavimus). Antra, „sveikieji" geriau supras ką reiškia skristi pakirptais sparnais arba visai be jų. Ir kuo aplinkinių supratimas bus palankesnis, tuo ir skrydis bus lengvesnis. Skrydis be sparnų - labai vykęs pavadinimas negalaus asmens patirčiai apibendrinti. Žemėje nėra organizmų, kurie sugebėtų išlikti po žymesnių kūno sužalojimų. Žmogus išgyvena be kojų, be rankų, be pagrindinių jutimų. Išgyvenimą lemia žmogaus sielos aktyvuojančioji ir kompensuojančioji galia. A. Beisseris ir aprašo sielos stiprybės veikimą.

Prof. Albinas Bagdonas