Laiko samprata – tai kultūros rodiklis, išsamiausiai apibūdinantis jos esmę. Kaip greitai mes dabar skaičiuojame laiką, bet koks ilgas ir sunkus buvo kelias iki šiuolaikinės laiko skaičiavimo sistemos. Daugiaamžė laikrodžių istorija – tai vis didesnio tikslumo siekio istorija, kurioje netrūksta konfliktų ir dramų.

Dr. Andriaus Eitučio, ilgamečio KTU Inžinerinės mechanikos dėstytojo, knyga „Kalendoriai ir laikrodžiai“ atskleidžia laiko sampratos raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų dviem aspektais – kaip kultūros istoriją ir kaip laiko matavimo istoriją.

Nedaug tėra kultūros rodiklių, apibūdinančių jos esmę taip išsamiai, kaip laiko samprata. Joje įsikūnija, su ja siejasi epochos pasaulėjauta, žmonių elgesys, sąmonė, gyvenimo ritmas, požiūris į daiktus. Pakanka palyginti laiko suvokimą, vyravusį senovės pasaulyje, su vėlesnėms epochoms būdingu laiko suvokimu, kad išryškėtų esminis kultūrų skirtumas. Laikrodžių apdaila rodo ir įvairių epochų meno stilių.