Ankstesnėje knygoje „Vaikinas nuo gretimo kapo“ ūkininkas Benius ir miestietė Dezirėja pasakoja apie savo meilę, netikėtai prasidėjusią kapinėse. Jie yra to paties amžiaus vieniši žmonės, norintys turėti antrąją pusę. Jis bijo likti kaimo senberniu, ji girdi garsiai tiksintį savo biologinį laikrodį. Ir jie jaučia vienas kitam stiprią trauką. Bet ar Dezirėja galėtų pakęsti, kad jis užmiega žiūrėdamas operą ir gyvena troboje, prikabinėtoje siuvinėtų motinos kilimėlių? O Beniui nejauku minimalistiniame jos bute, primenančiame ligoninės priimamąjį. Jis net neketina išsikelti iš savo ūkio. O ji negali įsivaizduoti savęs melžiančios karvę.
Dezirėja su Beniumi bandė tris kartus pradėti vaiką. Po trečio nesėkmingo bandymo jie turėjo pasukti skirtingais keliais...
Kaip jiems sekėsi, sužinome romane „Šeimos kapas“. Taip, Dezirėja pastoja. Pusseserė Anita, su kuria laikinai gyvena, išsikrausto, ir Dezirėja atvyksta į sodybą pasiryžusi dar sykį susigrumti su melžimu, traktoriais ir kitais ūkiško gyvenimo iššūkiais. Šiame romane Benių ir Dezirėją lydime per visus jų pakilimus ir nesėkmes. Tai linksmas ir liūdnas, kandus ir nestokojantis konfliktų pasakojimas.