Romano veikėja, svajojusi tapti garsia pianiste, ramiai gyvena nedideliame miestelyje su senesniu vyru. Kol sykį užlipa į palėpę irkartoninėje skrybėlių dėžėje randa savo dienoraštį, kurį rašė, kai buvo penkiolikos metų. Tada ji mylėjo vieną vaikiną, bet jis vedė kitą, nes ji, išsinarinusi koją, negalėjo nuvažiuoti pas jį į Veneciją. Tačiau gyvenimas ne visada kerštingas ir kartais tiems, kuriems nepavyko rasti laimės, duoda antrą galimybę pradėti viską iš naujo. Ji susitinka buvusį mylimąjį, ir jis vėl ją pakviečia į Veneciją. Ji sutinka – jai atrodo, kad dar ne vėlu pasivyti prarastą laiką ir nusirėkšti amžiaus gėlių.

"Autorė mus sujaudina iki ašarų. Todėl, kad ji turi tą brangią dovaną, kuri būtina kiekvienam rašytojui: dovaną užjausti. Kitaip sakant, kilnumą ir intelekto galią kurti personažus, virpėti, svajoti ir kentėti su jais".
Fr. Vitoux, Prancūzų akademijos narys

A. Butaux besteleris jau išverstas į 35 kalbas.

Amžiaus gėlės