Retas iš Editos Piaf kartos artistų buvo toks populiarus ir taip mylimas publikos, kaip ji. 1963 metų spalio mėnesį, Piaf mirties dieną, „Jumanite“ rašė: „Išėjo Piaf... Paryžius ir pasaulis jau nebe tie, kokie buvo iki šiol. Ji nusinešė su savim dalelę kiekvieno iš mūsų. Bet jos dainos tapo mūsų būties dalimi, jos visada lydės mus".

Savo prisiminimus E. Piaf diktavo ligoninėje, jau sunkiai sirgdama. Bet kokie jie šviesūs! Tokiai atvirai išpažinčiai mažai kas ryžtųsi. Meistriškai parašyti jie išleisti daugelyje šalių. Kaip ir visa, ką kūrė E. Piaf, jos prisiminimai – tai knyga apie gyvenimą ir apie save.

Mano gyvenimas