Rinktinę sudaro įvairiu metu rašyti, į penkis konceptualius skyrius suskirstyti Lietuvos istorijai skirti tekstai, kuriuos vienija idėja, kad Lietuvos istorijos specifiką nulėmė individualios nuosavybės santykių modelis, nukreipęs Lietuvą Vakarų Europos, o ne Rytų civilizacijų keliu. Pirmajame skyriuje “Lietuva ir Europa” Lietuva ir Europa aptariama civilizacijos tipologijų požiūriu, nagrinėjama Lietuvos priešistorė, Lietuvos vardas XI-XII amžių pirmosios pusės šaltiniuose. Skyriuje “Visuomenė” parodoma baltų alodo raida, paveldėjimas ir disponavimas juo , Lietuvos valstybės struktūra Gedimino laikais, šlėktų atsiskyrimas nuo bajorų Lietuvoje XVI amžiuje, bajorų luomo susidarymas XV amžiuje. Skyriuje “Kultūra” nagrinėjamos kultūrinio Lietuvos elito atsiradimo sąlygos, lenkų kultūrinio fenomeno užuomazgos Lietuvoje, Lenkijos vaidmuo Lietuvai europeizuojantis. Skyriuje “Asmenybės” analizuojama Jogailos, Vytauto Didžiojo, Alberto Goštauto, Jono Chodkevičiaus gyvenimas ir veikla. Skyriuje “Lemtingi Lietuvos istorijos įvykiai” aptariami esmingiausi Lietuvos istorijai momentai: Šv. Brunono misija, Mindaugo karūnacija, aptariama Krėvos sutarties teisinė ir faktinė reikšmė, krikščionybės priėmimas Lietuvoje, Žalgirio mūšis, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji . Rinktinę sudarančius tekstus vienija vėluojančio istorijos fenomeno teorija, kuri grindžiama faktu, kad Lietuva yra ryčiausia Vidurio Europos šalis, labiausiai periferinis Europos regionas, bet vis dėlto ji yra Vakarų civilizacijos istoriniame kelyje.