Aisčiai (III tomai)

Aisčiai. Kilmė
Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2012. – 380 p. Kieti v.
Pirmoji trilogijos „Aisčiai“ knyga „Kilmė“ skirta I–V amžių vakarų baltų / aisčių istorijai.
Archeologijos, kalbos ir istorijos šaltiniai pasitelkti tiriant Tacito aisčių ištakas nuo Vakarų baltų pilkapių kultūros laikų; nagrinėjama Didžioji vakarų baltų/aisčių migracija ir jos reikšmė Rytų Baltijos kultūrų ir genčių raidai; vakarų baltų ir germanų, vakarų baltų ir slavų istorijos klausimai; vadinamųjų Baltijos erdvės Vyslos gotų istorijos problema.
Jiems priskiriama Vielbarko kultūra nagrinėjama atsižvelgiant į bendrąją vakarų baltų kultūrų raidą ir ieškant ryšio tarp jų plėtros Baltijos erdvėje dėsningumų; išryškinami kai kurie karinės aristokratijos laikų vakarų baltų socialinės istorijos ypatumai.

Aisčiai. Raida
Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2014. – 352 p. Kieti v.
Antroji „Aisčių“ knyga „Aisčiai. Raida“ tęsia aisčių (vakarų baltų) etninės istorijos tyrinėjimus. Ieškoma Didžiosios aisčių migracijos ištakų, nagrinėjama aisčių pasaulio sklaida į rytus, jų indėlis formuojantis galindų-sūduvių-Vielbarko kultūrai Brūkšniuotosios keramikos kultūros teritorijoje. Modeliuojami galindų žygio į rytus keliai, galindų ir lietuvių santykis, lietuvių atėjimo problemos. Keliami Gintaro kelio poveikio baltų visuomenei klausimai – Gintaro traktas ir aisčių prekybinės aristokratijos formavimasis. Naujoviškai nuskamba Ptolemėjo „Geografijos“ tyrinėjimai, siekiant nustatyti baltams priklausiusias Europos Sarmatijos tautas ir lokalizuoti Ptolemėjo minimas Rytų Baltijos erdvės upes. Daug dėmesio skiriama galindų žygio į vakarus keliams, galindų ir gotų santykiams aptarti.

Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia
Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2016. – 307 p. Kieti v.
Knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia" skirta archeologijos mokslo populiarinimui.
Šioje knygoje pasakojama apie senausią vakarų baltų istoriją nuo I iki VIII amžiaus, kartais chronologinės ribos nukeliamos iki X amžiaus. Pasakojama apie baltus ir aisčius, kas tarp jų bendro ir kas juos skiria, kokie yra ankstyviausi aisčių pažinimo šaltiniai, apie baltus ir jų kaimynus, apie slavus, germanus ir jų kaimyninius santykius - kada ir kur baltai su jais susitiko.
Didžiausią knygos "Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia" dalį sudaro pasakojimas apie I amžiuje prasidėjusią Didžiąją aisčių migraciją, kuri, kaip dabar galima įsivaizduoti, buvo Didžiojo tautų kraustymosi sudėtinė dalis. Skiriama dėmesio Gintaro keliui ir jo socialiniam vaidmeniui, pasakojama apie Ptolemėjo „Geografiją" ir šiuolaikinio jos tyrimo rezultatus aiškinantis baltų genčių vardus ir jų lokalizacijas, kalbama apie aisčių migracijos metu pakitusį vakarų baltų pasauli ir jo materialų palikimą.