Romanas parašytas 1907-1909 m. Jame vaizduojami įvykiai, būdingi Indijos istorijos 1870-1880 m. laikotarpiui. Pagrindiniai "Goro" herojai - aukštos vidinės kultūros asmenybės, atkakliai ieškančios tiesos. Porešas-babu, "Brahmo Samadžo" (europinės kultūros šalininkų) bendruomenės narys, jo bendramintė, induistų šeimoje gyvenanti Goro motina Anandomojė - artimiausi paties autoriaus pažiūrų reiškėjai. Pagrindiniam romano veikėjui Gorui autorius duoda geriausius kovotojo bruožus - charakterio vientisumą, taurumą, įsitikinimų tvirtumą, nepalaužiamą tikėjimą Indija, didelę fizinę ir vidinę jėgą. Bet jis neišreiškia autoriaus pažiūros. Atsidūręs kaime, pamatęs Indijos valstiečių susiskaldymą, beteisiškumą ir skurdą, Goras supranta, kad jo mylimai tėvynei išvaduoti iš priespaudos reikia ieškoti pažangesnių kelių. Jis labai stipriai pajunta konfliktą su savimi, su artimais žmonėmis, su realia tikrove ir pagaliau ateina pas Porešą-babu, renkasi jį savo mokytoju. Labai patrauklūs romano herojai - Šučorita, Lolita ir Binojus. Nuostabiu psichologiniu subtilumu ir nuoseklumu autorius vaizduoja Šučoritos ir Goro, Lolitos ir Binojaus jausmų skleidimąsi, jų pergyvenimų lyriškumą.