Ketvirtoji „Neregimybės“ ciklo knyga „Nojaus sūnus“ simbolizuoja judaizmą.

Per karą žydų berniukas Jozefas, padedamas gerų žmonių, patenka į pensioną ir mokosi kartu su kitais vaikais. Globojamas tėvo Ponso, draugaudamas su vyresniu už save Rudžiu, jis pamažu suvokia, ką reiškia būti žydu, sužino savo tautos istoriją ir labai susižavi katalikybe. Treji metai, praleisti Geltonojoje Viloje, paženklins visą jo gyvenimą.