„Ramus chaosas“ – romanas apie neįprastą herojų, neįprastu būdu bandantį įveikti asmeninę tragediją. Keturiasdešimt trejų metų gerai mokamą darbą turintis turtingas milanietis staiga praranda ilgametę savo gyvenimo draugę, su kuria netrukus ketino susituokti. Norėdamas nuo streso dėl motinos mirties apsaugoti dešimtmetę jųdviejų dukrą, jis nusprendžia visada būti greta. Neiti į darbą, o sėdėti ant suoliuko priešais mokyklą, ir laukti kol baigsis pamokos. Taip bėga valandos, dienos, savaitės, mėnesiai. Ne, jo neatleidžia iš darbo, jis neišprotėja nuo praradimo skausmo. Jis tampa kvartalo įžymybe, visų aplinkinių pažįstamu, beveik šeimos nariu, kuriam visi ima pasakoti savo istorijas, dalytis baimėmis ir nuojautomis...
Sandro Veronesi meistriškai vaizduoja visai ne kvartalo šventąjį, o tikrovišką šiuolaikinį verslininką, atkakliai kovojantį su savo vidiniu chaosu. Sėdėdamas ant suoliuko, apsuptas aplinkinių užuojautos, ir bandydamas suvokti, kaip gyventi toliau, jis iš naujo išgyvena savo praeitį, naujai pamato savo ir dukters gyvenimą. Mokydamasis vyriškai ištverti skausmą, jis nejučia ima suprasti, kad savo kelią jau rado – nes kelias ir yra tikslas.
„Ramus chaosas“ – romanas apie kovą su mirtimi ir laiku, gyvenimo išmintį, gebėjimą atrasti svarbiausius dalykus ir laikytis jų įsikibus, net jei visas pasaulis tyliai šaiposi iš tavęs, laukiančio, kol tavo duktė pravers mokyklos duris. Tai humoru ir vidine inteligencija alsuojantis pasakojimas apie vyrą, radusį drąsos keliauti ten, kur pavojingiausia – į save.