Šmaikštus, sąmojingas, parašytas sklandžia, vaizdinga kalba, subtiliai ir elegantiškai pajuokiantis kvailų papročių suvaržytą visuomenę, Jane Austen romanas „Puikybė ir prietarai“ XXI-ame amžiuje knygų gerbėjas įtraukia nemažiau nei 19 amžiaus skaitytojus (knyga parašyta 1813 m.).
Kur užkoduotas šios knygos universalumas? Stiprių moterų portretai, romantiška meilės istorija, taikliai aprašytos žmogiškosios silpnybės ir akcentuojamos vertybės, ypač aktualios mūsų laikais: tolerancija ir gebėjimas priimti žmones tokius, kokie jie yra, neklijuojant etikečių. Galbūt šiuolaikinėms moterims spaudimas bet kokia kaina ištekėti nebėra didžiausias galvos skausmas, galbūt jos gali jaustis drąsiau priimdamos svarbius asmeninio gyvenimo sprendimus ir nelaukti, kol šiuolaikinis džentelmenas teiksis pakviesti lemtingo šokio, tačiau širdies reikalai vis dar yra apsunkinami išankstinių nusistatymų, kompleksų ir sunkiai išpildomų lūkesčių. Puikybė trukdo pripažinti savo klaidas, prietarai dažnai įkalina mąstymą ir neleidžia pažvelgti toliau žmogaus išvaizdos ir socialinio statuso.
Jane Austen „Puikybė ir prietarai“ šių dienų elizabetas - drąsias, užsispyrusias, savo nuomonę turinčias merginas ir moteris - paskatins ieškoti savojo pono Darsio. „Džeinosteniškai“ romantikai lygių nėra: etiketą išmanantys pasitempę džentelmenai, žavios, mandagios, kuklios panelės, estetiška dvarų aplinka, nedrąsus santykių užmezgimas, skubiai mesti žvilgsniai ir santūrūs simpatijos pradžią žymintys pokalbiai – visa tai dvelkia senųjų laikų romantika ir pagarba, kokią galima patirti tik skaitant Jane Austen knygas.
Beje, „Puikybė ir prietarai“ daugiau kaip 150 metų tituluojama viena populiariausių anglų kalba parašytų knygų, o knygos istoriją pradedantis, taiklus ir komiškas sakinys „Yra tokia visuotinai pripažinta tiesa, kad nemažus turtus paveldėjęs viengungis negali apsieti be žmonos” laikomas geriausia visų laikų grožinės literatūros knygos pradžia.