Rašytojas kalbasi su jaunimu apie gyvenimo kelio pasirinkimą, apie kūrybinę veiklą visuomenės labui. "Nuoširdžiai išgyvendamas savo aplinkos bėdas ir lūkesčius Rašytojas visada kalbėjo apie tai, kas iš tiesų domina žmones, kas jiems iš tikro rūpi. Tad jo kūriniai traukia, masina, juos įdomu skaityti, o skaitant, tiesiog, neįmanoma likt nuošaly: nepaprastas Rašytojo dovis įsijausti, jo įtaiga nejučia įtraukia skaitytoją, padaro aprašomų įvykių ar pamąstymų dalyviu. Santūrus „meniškumo“ prasme, sodria, bet paprasta, neįmantria kalba rašytojas kreipiasi, rodos, pačion širdin, nevyniodamas nieko į tuščius „žodmeistrystės gražgrožius“, nepalikdamas pašnekovo atsainiu ar abejingu."

Kasdieniškos legendos