„Bet galiausiai atmintyje išliko ne pati istorija, - tokių istorijų gyvenime gali išgirsti ne vieną, - o kažkas šalia jos, nelyg kažkokia ją gaubusi aura: neįtikėtinai aukštos šviesos, bedugnės erdvės pojūtis, - toks intensyvus, kad jeigu jis mus kartais ir ištinka, tai tik sapnuose ar paskutinę akimirką, ištinka bet kurį iš mūsų, juos, jas, tave ar mane, sėdintį po obelim ir žiūrintį į tolumas su žaliuojančia medžio šakele burnoje, kuri lengvai virpa vėjyje ir netrukdo šypsotis“.

Sraigė su beisbolo lazda