Mejeris Ezofovičius

E.Ožeškienei didelę įtaką padarė 1863 m. sukilimas, kuriame ji ne tik aktyviai dalyvavo, bet kartu su kitomis patriotėmis sukilėlius aprūpindavo maistu, baltiniais, medikamentais, o šiam sukilimui pralaimėjus, padėjo vienam iš jo vadų pabėgti 5 Prūsiją. Jos vyras ištremiamas į Permės guberniją, Liudvinavo dvaras konfiskuojamas. Įgijusi gyvenimiškos patirties Ožeškienė rašo geriausius savo kūrinius, atspindinčius laikotarpio ekonominius ryšius, visuomeninius santykius, parodydama varguolių tamsumą ir skurdą, meilę tautai, stoja į kovą su tamsiomis nacionalizmo ir klerikalizmo jėgomis. Knygos herojus mejeris Ezofovičius, užsidegęs neapykantanžydų nacionalistams ir gilia meile engiamai liaudžiai, stoja į kovą su tamsiomis jėgomis, trokšdamas sugriauti barjerus, kuriais žydų visuomenės vadovai stengiasi atitverti žydus, "išrinktąją tautą", nuo kitų tautų, kurių tarpe jie gyvena, laikydami tą tautą slogioje izoliacijos atmosferoje.