„Saugokis šviesos! Saugokis šviesos! Per didelė šviesa kenkia mirtingųjų akims!“
„Knyga apie San Mikelę“ – ir gydytojo užrašai, ir autobiografija.
Axelis Munthe pripažįsta, „kad norint parašyti knygą apie save, paprasčiausiai tereikia visomis išgalėmis stengtis galvoti apie kitus.“
Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones (knygoje šmėsteli rašytojas Guy de Maupassant‘as, gydytojas Louis Pasteuras), turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Pasakojama su meile, gailesčiu, švelniu humoru, sklandant vos juntamai magijos dvasiai. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“.

Akselis Miuntė (Axel Munthe; 1857-1949) – pasaulio garso švedų gydytojas psichiatras ir rašytojas. Būdamas 18 metų, aplankė Kaprio salą Italijoje ir taip ja susižavėjo, kad vėliau, susitaupęs pinigų, įsikūrė čia ilgiems metams. „San Mikelė“ – vilos su šviesiom arkadom, mažyte koplytėle bei vynuogynu pavadinimas.

Pirmasis rašytojo kūrinys – „Knyga apie žmones ir žvėris“ (1897). Akselį Miuntę išgarsinusi „Knyga apie San Mikelę“ išversta į daugiau nei 40 kalbų.