Šiame talentingai parašytame istoriniame detektyviniame trileryje Davidas Morrellas prikelia karalienės Viktorijos ir Šerloko Holmso laikų Londoną. Už aklinai nuleistų užuolaidų knibžda padorių miestiečių paslaptys ir gerai maskuojami geiduliai, o gatves gaubiančiame rūke slepiasi visiems siaubą keliantis paslaptingas žudikas. Didžioji dalis knygoje aprašytų įvykių – tikri, o dauguma knygos veikėjų iš tikrųjų gyveno tuometiniame Londone.

1854-ieji. Šiurpiai nužudoma paprastų miestelėnų šeima. Skotland Jardo detektyvai imasi tyrimo, bet žudiko pėdsakų aptikti nepavyksta. Aišku tik viena – šis nusikaltimas stebėtinai panašus į tą, kuris prieš keturis dešimtmečius buvo įvykdytas Ratklifo plente ir buvo aprašytas garsaus rašytojo ir dar garsesnio opijaus mėgėjo Tomo de Kvinsio knygoje. Greitai paaiškėja, kad pats de Kvinsis atvyko į Londoną likus vos keletui dienų iki paniką pasėjusių žudynių. Visų akys nukrypsta į jį – rašytojas tampa pagrindiniu įtariamuoju.

Tačiau nuo opijaus apsvaigęs literatas neigia savo kaltę. Šia versija abejoja ir jo dukra Emilė, ir du ryžtingi Skotland Jardo detektyvai. Kartu jie imasi tyrimo. Tik laiko turi labai nedaug – žudikas laisvėje ir kita jo auka gali tapti bet kuris miesto gyventojas. O kas, jei žudikas iš tiesų de Kvinsis?

Dujinių žibintų apšviestame ir nesisklaidančiose ūkanose skendinčiame Londone prasideda netikėtų posūkių kupinas tyrimas ir žūtbūtinės lenktynės su laiku...

„Žmogžudystė yra menas“ yra šedevras. Šį žodį vartoju gerai suvokdamas jo reikšmę. Tai puikus istorinis trileris, gražiai parašytas, su painiu siužetu ir neužmirštamais veikėjais. Jis įstabiai atkuria Londoną su dujinių žibintų apšviestomis gatvėmis, rūkais, dviratėmis karietomis ir Skotland Jardu. Buvau pakerėtas nuo pirmo iki paskutinio puslapio.“