"Andželos pelenai" trilogija

„Andželos pelenai“ – pirmoji ir garsiausia McCourto knyga, apdovanota prestižiškiausiomis Pulitzerio premija ir National Book Award. 1999 metais pagal ją pastatytas filmas. Knygoje pasakojama apie McCourto vaikystės ir paauglystė metus, iš pradžių Niujorke, paskui Limerike. Alkoholiko tėvo ir užguitos motinos šeimoje auga septyni vaikai, trys iš jų miršta visai mažiukai. Likusiems nuolat gresia badas, ligos, pažeminimas ir diskriminacija. Tai graudi istorija, bet McCourtas ją pasakoja su tokia meile ir humoru, kad juoktis ir verkti skaitant tenka beveik po lygiai.

„Tataigis" - antroji F. McCourto atsiminimų trilogijos dalis. Išgyvenęs skurdžią, alkaną vaikystę Limerike, autorius emigruoja į airių svajonių šalį - Ameriką, kuri taip pat nepasitinka jo ištiestomis rankomis. Naivumo, savito humoro ir tragizmo mišinys, žymintis pirmąją, garsiausią, trilogijos knygą „Andželos pelenai", niekur nedingsta; drauge su autoriumi išgyvename komiškų nutikimų kupinus tarnybos armijoje metus, meilę Albertai, komplikuotus šeimos santykius, nuolatinę nuomojamų būstų kaitą, darbą sandėlyje, studijas universitete ir nepaliaujamą norą pasiekti „amerikietišką gerovę", ten žmonės turi kiek nori rankšluosčių ir tobulus baltus amerikietiškus dantis.

Iš pirmo žvilgsnio naivus pasakotojas atskleidžia sunkaus airio emigranto gyvenimo užkulisius, kuriuose pilna nuskurdusių, tačiau spalvingų personažų, mokinių ir mokytojų, Niujorko intelektualų ir krovikų.

„Tamsta mokytojas“ – paskutinė trilogijos dalis, kurioje autorius su nepakartojamu humoru aprašo savo pedagoginę karjerą. Pradėjęs mokytojauti nuo dvidešimt septynerių, įvairiose Niujorko mokyklose ir koledžuose jis praleido daugiau nei trisdešimt savo gyvenimo metų. 1976 m. McCourtui buvo suteiktas Metų mokytojo vardas.