Poezijai būdinga refleksija, psichologinio lyrizmo ir intelektualumo sintezė, egzistencinių klausimų, atskiro asmens ir visos tautos likimo istorijos pervartose apmąstymai, paprasta, nuosekli, o kartu ir talpi kompozicija, santūri kalbėsena, pasižyminti potekste, nutylėjimais, kuriai nesvetima ir ironija. Temos: tėviškės gamtos grožis, meilė tėvynei ir paprastiems žmonėms, laiko ir žmogaus būties drama.
Nuvys žolė - užaugs kita.
Nutils lakštingala - greta
Išgirsi volungę ar griežlę,
Ar vanagą, kai ratą rėžia
Virš krūmų, miško pakraščių
Ir klykauja balsu gūdžiu.