Titas Lukrecijus Karas (Titus Lucretius Carus, apie 98-55 pr. Kr.) savo vardą literatūros istorijoje įamžino hegzametru parašyta šešių knygų epine poema „Apie daiktų prigimtį” (liet. 1964). Mokymą, kaip išgelbėti žmoniją, Lukrecijus perėmė iš III a. pr. Kr. mąstytojo Epikūro, kuris, remdamasis atomizmo teorija, visus paslaptingus ir baimę keliančius pasaulio reiškinius aiškino paprastai ir natūraliai, teigdamas, kad dievai egzistuoją, bet jie nesikiša į žmonių gyvenimą, todėl jų neverta bijoti, o mirtis esanti neturinčių jokių juslių atomų išsiskaidymas, taigi ir ji nekelianti baimės. Aukščiausias žmogaus siekis ir kartu palaimingas gyvenimo būdas esą malonumai (pirmiausia dvasiniai), kuriuos teikia ramus bendravimas su draugais. Poemoje aprašomi dalykai ne visada tinka poezijai, tačiau poetas gebėjo sukurti daug išraiškingų ir dinamiškų vaizdų ir padarė nemažą pažangą taikydamas lotynų kalbai graikų hegzametrą.