„Sūnūs ir meilužiai“ (1913), literatūros kritikų nuomone, - geriausias D. H. Lawrence romanas, kuriame subtiliai atskleidžiami sudėtingi motinos ir sūnų, sūnų ir jų mylimųjų santykiai. Šio romano veikėja Miriama gyvenime turėjo savo prototipę - tai Džeri Čembers, pirmoji rašytojo meilė, suvaidinusi jo gyvenime išskirtinį vaidmenį. „Sūnus ir meilužius“ D. H. Lawrence parašė mirus motinai, kurią jis neapsakomai mylėjo ir kuri, pasak rašytojo, nusinešė nebūtin ir dalį jo paties sielos.
Kritikų nuomone, „Sūnūs ir meilužiai“ geriausias autoriaus romanas, kurame Lawrence atvirai rašė apie tai, ką jautė ir išgyveno. Daugeliui tai buvo neįprasta, tad kai kurie Lawrenco kūriniai buvo uždrausti.