Pokalbiai su Tertium Quid / eilėraščiai

„Laisva ir klajojanti poetinė siela, vienodai prisirišanti ir prie Brazilijos driežo ar skruzdėlės, Lisabonos picos ir raudonųjų pipirų (kaipgi be raudonvynio!), ir migdolo lapų, šešėliuojančių viršum miegančios čigonaitės kokiam Bangladeše“, – taip apie Amerikos poetą Kery Shawn Keysą rašė Sigitas Geda. Dabar gi, rodos, galime ištarti – lygiai taip pat ši klajojanti poetinė siela prisirišo ir prie Vilniaus senamiesčio, jo varnų pulkų bei amžinai prakiurusio dangaus, atrajojančio rūgščius lietus. Mūsų istorinėje atmintyje, o taip pat ir dabarty paprastai viskas vykdavo, vyksta kiek kitaip. Nieko nebestebina žodžių junginiai Amerikos, Argentinos, Australijos ar veik bet kurios kitos pasaulio šalies lietuvis. O štai atvirkščias junginys – Lietuvos amerikietis – visai kas kita. Ir nors poetas priėmęs Lietuvos pilietybę netapo labiau lietuvių poetu, vis dėlto galime tik džiaugtis drauge su juo, kad šita žemė, šitas dangus patraukė jį ir suteikė galios semtis jėgų ir įkvėpimo lygiai taip pat kaip Apalačių kalnai ar Andalūzijos dykvietės.