Apysakas, įėjusias į Grigorijaus Kanovičiaus kūrinių ketvirtą tomą, galima būtų pavadinti autobiografinėmis. „Veidų sutemose“ pagrindinį veikėją Grigorijų-Giršą, bėglį iš mažo Lietuvos kaimelio, nelemtas likimas karo metu nubloškė į nuošalų kazachų aulą begalinėje lyg išblukęs dangus stepėje, kur jis susiduria su nauja, kartais nežmoniška realybe...

„Sapnų pardavėjuje“ autorius atvyksta pas savo bendraklasį emigrantą Nataną Idelsoną į Paryžių ir gauna netikėtą pasiūlymą: senukams, emigravusiems iš Lietuvos, „pardavinėti sapnus“ apie jų gimtąsias vietas – kapines, krautuvėles, sinagogas – sušildant jų atmintį...

Romanas „Žydų parkas“ – tai pasakojimas apie senus žydus, kuriems teko išgyventi karą, koncentracijos stovyklas, getą. Jie kartu yra lyg žodinis paminklas visiems išnykusiems Rytų Europos žydams... Dauguma apsakymų, įskaitant „Štrichus autoportretui“, kur autorius kalba apie savo šeimą ir kelią į literatūrą, paimta iš knygos „Debesis, vardu Lietuva“.

Kanovičius Raštai 4 tomas