Čiun Do - prarastos motinos, gražuolės dainininkės, kurią pasisavino šalies diktatorius, ir našlaičių darbo stovyklos prižiūrėtojo sūnus. Stovykloje pirmąkart paragavęs valdžios, pripažintas už skvarbų protą, jis žengia keliu, kuriuo nebegalės grįžti atgal. Laikydamas save "kukliu didžiausios pasauly nacijos piliečiu", Čiun Do tampa profesionaliu žmonių grobiku. Vėliau, išplaukęs laivu į tarptautinius vandenis ir išgirdęs užsienio radijo stotis, įkvepia laisvės gurkšnį. Kad liktų gyvas, jis turi prisitaikyti prie besikeičiančių žaidimo taisyklių ir ištverti neapsakomą žiaurumą. Pasiekęs to, ką žmogus gali iškęsti, ribas, jis drąsiai imasi diktatoriaus varžovo vaidmens - siekia išgelbėti mylimą moterį, Sonmunę, legendinę aktorę, kuri "tokia tyra, kad net nežino, kaip atrodo badaujantys žmonės".

Našlaičių prižiūrėtojo sūnus - pastarųjų metų literatūrinis atradimas. Vos pasirodęs kūrinys sulaukė nemenko dėmesio JAV ir Europoje. Romano pagrindas - jauno žmogaus kelionė per ledinius vandenis, tamsius požeminius tunelius ir klaikias tardymo kameras paslaptingiausios pasauly diktatūros šalyje - Šiaurė Korėjoje. Tai ir kvapą gniaužiantis trileris, ir pasakojimas apie prarastą nekaltybę, ir poetiška meilės istorija. Šiuo romanu Adamas Johnsonas nusipelno būti priskirtas prie didžiausių šiandienos rašytojų.

Kūrinį puikiai išvertė Šv. Jeronimo premija už nuopelnus vertėjo profesijai apdovanotas vertėjas Povilas Gasiulis.

Gyveno sau japonas. Išėjo su šunim pasivaikščiot. Ir dingo. Jį pažinojusiems jis amžinai bus dingęs nežinia kur. Šitaip Čiun Do galvodavo ir apie berniukus, kuriuos atsirinkdavo su kinišku akcentu kalbantys žmonės. Vieną dieną jie čia, o kitą dingę nežinia kur, kaip nežinia kur dingęs Po Songas. Šitaip jis galvodavo apie daugumą žmonių - jie pasirodydavo jo gyvenime tartum rastinukai ant namų slenksčio, o vėliau dingdavo lyg potvynio nušluoti. Bet ne, Po Songas nežinia kur nedingo - ar nugrimzdo pas vilkžuves, ar išpampo ir srovės buvo nuneštas į šiaurę, Vladivostoko link, jis nedingo nežinia kur. Nedingo nežinia kur ir japonas - jis čia pat, rikiuotės mokymo aikštėje, karceryje. Ir motina, dabar toptelėjo Čiun Do, - ji irgi dabar, šią minutę, yra kažkur, kokiame nors bute sostinėje, galbūt prieš miegą šukuodamasi žiūri į veidrodį.

Adamas Johnsonas studijavo žurnalistiką, kūrybinį rašymą ir anglų literatūrą. Labiausiai išgarsėjo romanu Našlaičių prižiūrėtojo sūnus (2012). Už jį gavo ne vieną literatūrinį apdovanojimą, tarp jų Pulitzerio premiją. Šiuo metu dėsto kūrybinį rašymą Stanfordo universitete.

"Drąsus, nuostabus romanas, kūrinys, kuris ne tik atveria šiurpinantį langą į paslaptingą Šiaurės Korėjos karalystę, bet ir atskleidžia pačią meilės bei pasiaukojimo prasmę."
Michiko Kakutani

"Nuostabiai meistriškas romanas, kviečiantis skaitytoją leistis rizikingon kelionėn į totalitarinės Šiaurės Korėjos gelmes ir intymiausias žmogaus širdies erdves."
Pulitzerio premijos komitetas

"Prie labai retų išskirtinių romanų, kurie atlieka dar ir humanitarinę misiją, dabar galime pridėti ir Našlaičių prižiūrėtojo sūnų."
The New Republic

"Šios knygos išmonė, nuovoka ir tragizmas - vis dar neįveikiamos rašytinio žodžio galios įrodymai."
The Wall Street Journal

"Našlaičių prižiūrėtojo sūnus - neįprasta formos raganystė, kai atvirai žiauri ir absurdiška realybė kažkaip paverčiama žmogiška ir įtikėtina fikcija. Tai didingas istorijų pasakojimo žygdarbis."
Zadie Smith, Los Angeles Times

"Įtraukiantis romanas, pasižymintis bebaimiu išradingumu, pasakojimas apie pasiaukojimą ir laisvę valdant savo piliečius ryjančiai dinastijai, savalaikis priminimas, kad anoniminės priespaudos aukos - taip pat žmonės, kurie moka mylėti. Drąsi ir įspūdinga knyga."
David Mitchell

"Niekada nebuvau skaitęs nieko panašaus. Našlaičių prižiūrėtojo sūnus - šedevras."
Charles Bock