Jodi Picoult romanas „Namų taisyklės“ vėl užgauna pačias jautriausias stygas...

Šįkart tai istorija apie jaunuolį, vaikiną autistą, apie jo kasdienybę, santykius su motina ir broliu, santykį su pasauliu... ir, be jokios abejonės, tai istorija apie meilę – besąlygišką motinos meilę vaikui.

Aštuoniolikmečiui Džeikobui Hantui diagnozuotas smegenų vystymosi sutrikimas – Aspergerio sindromas. Vaikinas nepaprastai talentingas, tačiau bendravimas su žmonėmis jam sukelia daug sunkumų. Džeikobas dėl savo ligos labai užsisklendęs ir turi savo atskirą, idealiai tvarkingą pasaulį, nors supranta, kad už jo ribų yra ir kitas – platesnis... Džeikobas nori būti toks kaip visi, bet nemoka. Jis nesupranta kitų žmonių mimikos, kūno kalbos, balso intonacijų, poreikių ir poelgių priežasčių. Tad jo socialinių įgūdžių mokytoja Džesė, kurios tikslas padėti Džeikobui atrasti ryšį su pasauliu, jam be galo svarbi. Tačiau...

Kai randamas Džesės lavonas, Aspergerio sindromo simptomai – vengimas žiūrėti į akis, keisti judesiai, nederamas elgesys – policijai tampa kaltės įrodymu. O Džeikobo motinai kyla skaudžiausias klausimas pasaulyje: ar jos sūnus gali nužudyti žmogų?

Jodi Picoult romane „Namų taisyklės“ jautriai paliečia neurologinio raidos sutrikimo – autizmo – problemą. Autistas – koks tai žmogus, su kokiomis problemomis susiduria, kokios visuomenės reakcijos sulaukia jis ir jo artimieji, gyvendami šalia? Galų gale, kas tai per sutrikimas ir iš kur jis atsiranda?