Kaip ir dauguma John'o Irving'o darbų, „Vidutinio svorio santuoka“ yra persmelkas seksualumo tema. Nors čia nėra jokios šiurkščios pornografijos - greičiau jau primena D.H. Lawrence’o erotinę literatūrą.

Tai nėra tik beletristinis kūrinys apie erotiką, bet atvirkščiai - siekiama pakelti erotiką iki egzistencinės (arba antiegzistecinės) prasmės, iki to, koks kartais būna gyvenimas. Pavyzdžiui: „Aš buvau jos burnoje tik akimirką, ji uždengė mano ausis šlaunimis. Utch skonis buvo kaip muskato, kaip vanilės, kaip avokado. Ji buvo atsargi su dantimis.“ Nors tai ir skamba geidulingai, visgi peržiangiamas žemiausias geismo instinktas.

Irving'o romano puslapius persmelkia Ajovos, imtynių, sekso temos bei Naujosios Anglijos aplinka. Nors vistiek daugiausia dėmesio skiriama personažams, pavyzdžiui, Severino Winterio gyvenimo istorijai. Viskas pateikiama fragmentiškai, taip, kad autoriui pateikiant vis naujų fragmentų iš personažų gyvenimo galime vis geriau juos pažinti ir po truputį spėti istorijos judėjimo kryptį.

Knygos pavadinimas mums tarsi siūlo požiūrį, jog santuoka tarsi vidutinio svorio bandymas išspręsti sunkiasvores problemas. Santuoka tai tarsi judanti konstrukcija, skirta sutramdyti nekontroliuojamam. Santuoka tai tarsi strategija, kaip įvilioti ego į įpročių ir saugumo liūną.

„Vidutinio svorio santuoka“ vaizduoja rizikingą balansavimą ties suvaržymais ir naujovėmis, kas tik parodo mūsų prigimtinį nestabilumą. Mūsų vaikai, kaip sako vienas iš knygos personažų, yra „drąsumo ir smalsumo“ elementai mūsų santuokiniame gyvenime. Per juos mes vis dar galime „pavojingai gyventi“. Žmonos ir vyrai, kaip jis sako, yra beveik „racionalūs“ pasirinkimai. Tik kiek racionalus gali būti mūsų santuokinis gyvenimas, jei jis pakeltas kvadratu?

Ne kiekvienas vyras ir žmona būtų patenkinti tokiais palyginimais ir dvi pagrindinės herojų poros „Vidutinio svorio santuokoje“ taip pat su tuo nesutinka. Iš pirmo žvilgsnio jiems sekasi pukiai. Kiekviena pora labai artima ir seksualiai suderinta. Būt kartu jiems įdomu. Jiems patinka jų darbas ir jų vaikai. Bet jie yra niekad nenuilstančio proto, jie yra tie, kuriuos mes vadiname „sudėtingais žmonėmis“, jie negali atsispirti tai milžiniškai „O kas, jeigu?“ įtakai jų gyvenimams.

Romane Irvingas pasakoja apie dvi poras, kurios nusprendžia dalintis savo partneriais. Tarsi to būtų negana, abi poros turi vaikų. Viskas prasideda nuo nevykusio Severino romano su kita moterimi, apie kurį sužino jo žmona Edita. Severinas jaučiasi „kažką skolingas“ Editai, o ji visiškai sutinka su šia nuomone. Abu sutuoktiniai sutinka su nuomone, kad tokia slapukiška neištikimybė yra niekšika ir pasalūniška. Tarsi bandydami ištaisyti susidariusią situaciją, jie pradeda savo santykius kvadratu...

Nors viskas, atrodo, būtų nuostabu, bet dabar mūsų herojai turi susidoroti su pačiais savimi. Pavyzdžiui, vieną dieną Severinas randa kito vyro trumpikes savo apatinių stalčiuje. Buvęs imtyninkas ištempia kelnaites, kiek tik pajėgia, tarsi klausdamas: „O kiek galiu ištempti šią santuoką?“ Jis kuo puikiausiai jaučia kito vyro įsibrovimą į jo gyvenimą. O bevardžio pasakotojo žmona žengia dar toliau. Ji meta absoliučiai dviprasmišką gestą - ji perrėžia savo vyro trumpikių tarpkojį. Kas byloja, kad iš jų santuokos jau pasitraukė ne tik seksas (t.y. vyras nuėjo pas kitą moterį), bet ir santuokos pagrindas, tinkamumas ir naudingumas vienas kitam.

Taip, jie patyrė laukinį ir jaudinantį seksualinių geismų atgimimą. Bet. Kaip kažkada pinigai, dabar ir seksas, atrodo, kaip tiesus kelias į pragarą. Pavyzdžiui, abi poros praktiškai apleidžia savo vaikus. Ir, kaip pinigai, dabar seksas tampa valdžios ir godumo simboliu. Ar vienas partneris labiau mėgaujasi visuo tuo nei kitas?

Tai istorija apie draugus ir meilužius - draugus, kurie tampa mylimaisiais, kai patys yra užimti, kai poros įsipainioja giliau nei į nuoširdų pokalbį apie gyvenimą prie laužo šviesios. Tai artumas, išaugantis į intymumą. Bet vistiek istorija juokinga, sąmojinga, kartais paradoksali ir net filosofiška. Šis romanas, kaip dauguma Irving’o darbų, privers jus esmingai susimąstyti, ir kartu tuo metu šypsotis.