"Senienos mane traukė iš mažens. Tą potraukį paveldėjau iš savo tėvo. Vėliau daugelį metų teko skirti muziejiniam darbui. Ir viena, ir kita įvairiais atžvilgiais suvesdavo mane su senienomis. Vieni tų susidūrimų būdavo kurioziški, kiti pamokantys. Kai kuriuos jų nutariau surašyti ir pasidalinti mintimis su tais, kurie taip pat domisi senienomis, kuriems, kaip ir man, vienokiu ar kitokiu būdu tenka su jomis susidurti. Kai kas iš mano praktikos jaunus senienų rinkėjus gal pamokys, kai kas sukels ir šypseną.
Man malonu prisiminti nors ir netolimą praeitį, - kai ką antrą kart išgyventi."
P. Galaunė.

Muziejininko novelės