Neatsitiktinai kiekvienas knygos žodis atrodo kruopščiai parinktas. Iš dalies remdamasis savo paties šeimos istorija, Charlesas Frazieris „Šaltąjį kalną” rašė net septynerius metus. Jis niekur neskubėjo – literatūros sensacija tapo vėlai, būdamas 46-erių. Bet gimė knyga, kurios vertėjo laukti. Šedevras, kuriame susipina jaudinanti meilės istorija ir kvapą gniaužianti kelionė namo per negailestingą, o tuo pačiu nepaprasto grožio šalį.

„Šaltasis kalnas“ – romanas apie meilę, karą, neapykantą ir mokėjimą įveikti neviltį. Jo fonas – Pilietinis karas, XIX amžiaus viduryje visiems laikams sujungęs lyg tol į Pietus ir Šiaurę padalintą Ameriką.

Nekalbaus Inmano ir pastoriaus dukters Ados meilė įsižiebia kruvinų įvykių išvakarėse. Netrukus jauną vyrą sunkiai sužeidžia mūšio lauke… Per plauką mirties išvengęs Inmanas nusprendžia nebegrįžti į frontą ir leidžiasi per visą šalį namo pas mylimąją, patirdamas išbandymų, kurie primena Odisėjo nuotykius. Paklydimų kupinos bėglio Inmano klajonės – tai ne tik mitinis žygis namo, bet ir kelionė į savo paties sielos gelmes. Tuo tarpu Ada kovoja su vienatve ir mokosi gyventi, padedama visko užgrūdintos Rubės.