Tarp visų kalnų lūšnose gyvenančių žmonių Kastylų šeima buvo pati skurdžiausia-kalnų padugnės. Nuošaliame miške gyveno Heven Li Kastyl. Ji buvo gražiausia, šauniausia mergaitė, nors ir vilkėjo nudriskusiais rūbais, nors jos veidas buvo murzinas...nors tėvas piktesnis nei dešimt gyvačių...o išvargusi pamotė dirbo kaip mulas. Dėl savo brolio Tomo ir mažųjų broliukų bei susetės Heven išsaugojo savo išdidumą ir viltis. Kada nors jie išeis į pasaulį ir parodys, kad yra padorūs, švelnūs ir talentingi-verti meilės ir pagarbos. Tada pabėgo Heven pamotė, o nedoras, godus tėvas suplanavo bjaurias pinkles, grasinančias visiems laikams sužlugdyti Heven ir kitų vaikų svajones.