Kiek daug mes užmirštame, kiek daug spalvų ir garsų užgęsta mumyse! Žmogus užmiršta save, didesnė mūsų dalis jau mūsų pačių užmiršta. Ir dar nežinia, kuri: geresnė ar blogesnė. Kartais užkliūni už kokio žodžio senoje užrašų knygelėje - ir negali prisiminti, kodėl jis čia atsidūrė, ką reiškia jis ir kur veda. Ši knyga išaugo iš užrašų knygelių, kur retkarčiais pasižymėdavau kokią mintį, įspūdį, išgyvenimą, palyginimą, metaforą, temą straipsniui, minties ar jausmo kryptį eilėraščiui... Geriausiai ją ir apibūdina pavadinimas: dienoraštis. Tačiau - dienoraštis be datų. J.Marcinkevičius.
Poeto apmąstymai apie kūrybą, žmogų, gyvenimą. Knygos pagrindas - rašytojo užrašų knygutės. Inspiravo ir skaitytojų laiškai, jų klausimai. Patyrimas, estetinė mintis reiškiama beletlerizuotais fragmentais, esė, aforizmais. Spausdinama ir keletas interviu.

Dienoraštis be datų