Joks, arba Rugsėjy, kai išplaukia laivai

Naujas vyriausiosios kartos rašytojo, išleidusio kelias dešimtis grožinės literatūros, publicistikos, literatūros kritikos knygų, romanas – modernus, savitos struktūros ir turtingos stilistikos kūrinys, parašytas romanistui būdingu lyriniu psichologiniu stiliumi, pasirenkant „romano romane“ idėją ir įvairiapusiškai ją plėtojant. Jaunas gabus žurnalistas Vilius Pilionis (Pilius), slaugantis nepagydomai sergančią žmoną, po jos mirties galiausiai praranda viską: darbą, butą, o pusbadis gyvenimas ir vienišiaus lemtis priverčia ryžtis sunkiai suvokiamam apsisprendimui – išsižadėti, t. y. parduoti savo romaną (buvusio viršininko, korumpuoto laikraščio vyriausiojo redaktoriaus pavarde išleista knyga netrukus pelno premiją ir visuotinį pripažinimą). Prarastas kūrinys, be jokių teisių į autorystę, atveria beviltišką situaciją: parduodamas savo romaną autorius tarsi parduoda save ir savo principus, išduoda pačią kūrėjo esmę. Dvasinė ir fizinė izoliacija, pasirinkus gyvenimą miškuose, vėlyva meilė, tragiška baigtis ir gretutinių įvykių paralelės ryškina mintį apie skaudžią asmenybės nykimo tendenciją melo, klastos ir išdavysčių kamuojamame pasaulyje