Poezijos knyga, kurios motyvų ir nuotaikų tekėjimą yra nulėmęs patsai atlapaširdžio poeto gyvenimas, – kas jį ištiko ir jaudino pastaraisiais metais. Prasminiai centrai susiję su sūnaus netekties išgyvenimais ir su garsaus bosnių poeto Izeto Sarajličiaus likimo linija (A. Baltakis į savo knygą įterpia jo rašytų laiškų, eilėraščių), kuri eina per etninių ir socialinių konfliktų židinį (Sarajevą). Šiuos centrus supa kiti eilėraščiai – elegiški, žaismingi, reflektyvūs. Atskirą skyrelį sudaro muzikos kūriniams parašyti tekstai. Konkretumą ir racionalumą mėgęs poetas dabar krypsta į grynąją lyriką, saikingą išraišką, gražią jausmų ir apmąstymų kalbą.