Šioje knygoje pirmą kartą lietuvių kalba publikuojamas iš senosios gudų kalbos Algimanto Antanavičiaus verstas rankraštinis XVI a. viduramžių romano apie Tristaną ir Izoldą variantas. Tai vėliausia ir turbūt egzotiškiausia kūrinio versija. Tekstas pateikiamas originalo ir lygiagrečiai - lietuvių kalba. Tekstologinių komentarų nėra, komentuojami tik kai kurie vardai ir kai kurios to meto realijos. Pasakojimas susideda tarsi iš dviejų dalių, priklausančių skirtingų perrašinėtojų plunksnai. Pirmoji dalis apytikriai atitinka kanoninį tekstą, o antroji neturi atitikmenų jokiuose šaltiniuose, todėl gali būti laikoma savarankišku grožiniu kūriniu. Joje esama parodijos ir burleskos elementų, nebūdingų viduramžiškiems tekstams. Knyga vertinga tuo, kad matome, kaip greta istoriografinių ir juridinių dokumentų buvo kuriama ir grožinė literatūra senąja gudų kalba. Ji pravers tiek specialistams, tiek paprastam skaitytojui, besidominčiam senąja literatūra.