Manau, kad...

Pokalbių knygoje „Manau, kad…“ surinkti Tomo Venclovos, Jeilio universiteto profesoriaus, vieno žymiausių lietuvių poetų, vertėjų, literatūros kritikų ir publicistų, interviu, skelbti lietuvių, lenkų, rusų, anglų kalbomis spaudoje 1977–1999 metais. T. Venclova aštuntajame dešimtmetyje sovietinėje Lietuvoje tapo ryškia kultūrinės opozicijos figūra. 1977 m. jis emigravo į JAV. Tuo metu rašė daug publicistikos ir eseistikos, kur skelbė atvirumo pasauliui nuostatas, esmine vertybe laikydamas asmens laisvę. Ir šiuose interviu jis nepriklausomai ir kritiškai vertina ne tik diktatūrų pasaulį, bet ir savo tautos kultūrinius stereotipus, išreikšdamas liberaliojo nacionalizmo nuostatas, kaip ir kiti iškilūs Vidurio ir Rytų Europos visuomenės kritikai: Cz. Miloszas, V. Havelas, M. Kundera ir kt. Pirmuosiuose interviu, pasiekus laisvąjį pasaulį, Venclova įdomiai pasakoja apie savo savotišką kelią į disidentus (augęs žinomo ir įsitikinusio komunisto šeimoje), apie gyvenimą sovietinėje tikrovėje, apie literatūros funkcionavimą, cenzūros reiškinį, ezopinę kalbą ir pan. Kita klausimų ir atsakymų ašis yra Venclovos kūryba. Ji lietuvių literatūroje beveik neturi tradicijos, ir jos supratimas neretai yra komplikuotas. Joje daug iš Antikos einančios tradicijos kultūros įvazdžių, jai būdinga metapoetika, kalbos ir tikrovės santykių problematika. Venclovos komentarai patvirtina šios poezijos socialumą, komunikabilumą ir likiminę prasmę.
Ši interviu knyga patvirtina Venclovą esant labai įdomų, tiesai ir laisvei įsipareigojusį pašnekovą.