Kristinos Ohlsson knyga „Vilkolakio paslaptis“ yra antroji trilogijos (pirmoji serijos knyga – „Zombių karštinė“), skirtos 8–12 metų vaikams, dalis.

Kristina Ohlsson rašo ne tik vaikams – Švedijoje gerai žinomi jos detektyvai su nuolatiniais herojais Fredrika Bergman ir Martinu Benneriu, bet jos kūriniai, skirti jaunesnio amžiaus paaugliams yra populiariausi – ir ne tik Švedijoje.

Nors romano „Vilkolakio paslaptis“ siužetas vyksta toje pačioje visatoje, kaip ir „Zombių karštinė“, jį galima skaityti autonomiškai. Skaitytojas vėl atsiranda Eldsaloje, kur, kartu su savo seneliu gyvena berniukas Herbertas. Savo laisvalaikį jis leidžia kartu su geriausia drauge Sale. Bepramogaujant jie vėl įtraukiami į paslaptingus, jaudinančius ir pavojingus įvykius. Šį kartą Eldsalos gyventojams gresia ne zombių puolimas, o, kaip galima atspėti iš pavadinimo, vilkolakių ataka. Iš pradžių herojams atrodo, kad tai tėra miške valkataujančių vilkų gauja, bet aiškėja, kad jų jėgos yra sudėtingesnės ir galingesnės. Šiurpą kelia ir žvėrių ryškiai žalios akys, o jų kailis visuomet drėgnas. Ir tai tik pradžia – miškai dega beveik kiekvieną naktį, ir gaisrininkai įsitikinę, kad juos kažkas padega.

Be abejo, „Vilkolakio paslapties“ svarbiausia tema yra vilkolakių paslapties gliaudymas, bet paraleliai formuojamas ir kitas motyvas – Herberto tapatybės savieška, santykiai su netikėtai atsiradusiu broliu, rūpinimais seneliu. Ši linija simboliškai harmonizuojasi su išoriniu pavojumi, parodydama ir pagrindinio herojaus asmenybės kaitą.