Morisas Leblanas (1864-1941) - žinomas prancūzų rašytojas, XX a. pradžioje išgarsėjęs novelių romanais, kuriuose gvildena tamsiąją visuomenės gyvenimo pusę - kriminalistų buitį, žemas aistras, kurias kelia nepasotinamas turto troškulys, šviesesnių idealų stoka. Pirmasis detektyvinis novelių romanas "Arsenijus Lupenas - vagis džentelmenas" - gerokai netradiciškas, kupinas sudėtingų kriminalistikos mįslių, pristatantis skaitytojui naujo tipo vagį - romantiką, teisybės ieškotoją, turintį savo garbės kodeksą, dažnai bendraujantį su policija, bet visais atvejais nepraleidžiantį progos "priglausti" brangenybių ir vertingų meno kūrinių. Lupenas puikiai moka keisti savo išvaizdą, yra nesugaunamas, išsisuka bet kurioje situacijoje, iš anksto praneša, kad apiplėš, net nurodo, ko būtent pageidautų. Jam nesvetimi ir žmogiški jausmai, - pavyzdžiui, įsimylėjęs panelę Nelly, tyčia pasiduoda policijai, kad dievinamoji atkreiptų į jį dėmesį, susižavėtų jo drąsa ir riteriškumu. Ilgai nesvyruodamas, net grąžina pavogtus daiktus, kai patiria, jog jinai supranta ir mato jo niekingus veiksmus.
M.Leblanas vengia pažeminti ir nepalankiai vaizduoti Lupeną, todėl skaitytojas nejučia pamiršta, kad skaito apie vagį, ima žavėtis jo sumanumu, lanksčiu protu, džentelmenišku elgesiu. Ne veltui jau pirmame kūrinyje gimęs Lupenas savo populiarumu nenusileidžia Šerlokui Holmsui, su juo rungtyniauja. Apie tai rašoma kitame Leblano romane - "Arsenijus Lupenas prieš Šerloką Holmsą".