Vokiečių rašytoja Stefanie Zweig (g. 1932) autobiografiniame romane pasakoja apie išgyvenimus Kenijoje, į kurią ji atvyko iš Vokietijos 1938 m. Jauna žydų šeima patiria emigracijos sunkumus bei skirtingų kultūrų susidūrimą. Lengviausiai adaptuojasi vaikas – dukra Regina draugauja su juodaodžiais vaikais, mokosi vietinės kalbos ir papročių, o jų ūkyje dirbusį virėją Ovūrą pamilsta kaip tėvą.

Šis autobiografinis romanas išgarsino vokiečių rašytoją Stefanie Zweig (g. 1932). Jos šeima 1938 m. paliko nacistinę Vokietiją ir apsigyveno Kenijoje, kuri tuo metu buvo Britų imperijos kolonija. Romanas pasakoja apie žydų emigrantų Redlichų šeimą, išvykusią į svetimą šalį. Tėvai sunkiai prisitaiko prie naujos aplinkos, o dukrą Reginą, pagrindinę šio romano veikėją, greitai apžavi Afrikos kerai, nepakartojama gamta, senieji masajų genties ritualai ir tradicijos, draugais tampa žmonės ir žvėrys. Ji išmoksta vietinę suahelių kalbą, pamilsta egzotišką pasaulį. Beveik dešimt metų praleidus Kenijoje, sunku iš jos išvažiuoti.
Rašytoja pasakoja savo vaikystės istoriją su nostalgija. Ji niekada nepamiršo Afrikos ir vėliau lankė mylimą šalį. Pagal šį romaną sukurtas kino filmas „Kažkur Afrikoje“, apdovanotas „Oskaru“.