"Daugiau kaip 500 metų, kalbant apoe Andrejų Rubliovą, buvo įsivaizduojama vieniša celė ir sustingusi paslaptingo vienuolio figūra nugręžtu, šešėlyje paskendusiu veidu. Vienišos celės niekada nebuvo. Paslaptingas vienuolis niekada nebuvo nusigręžęs. jis tik laukė, kad gi žmonės pamatys jo geraširdišką šypsantį veidą. Mes pamatėme. Ir, atkakliai kovodami dėl žmogaus proto pergalės žemėje, pripažįstam ir šlovinam dailininką Rubliovą, taip aistringai visą savo gyvenimą svajojusį apie didžią žmonių brolybę."

Andrejus Rubliovas