Lietuvos kariuomenės brigados generolas ministras pirmininkas Jonas Černius

Tarp iškiliųjų dvidešimtojo amžiaus Lietuvos visuomenės žmonių, stovėjusių prie valstybės vairo, Jono Černiaus asmenybė pažymėtina kuklumu ir santūrumu, nepaprastu atsidavimu tautos interesams. Išaugęs paprasto Aukštaitijos mažažemio ūkininko ir amatininko šeimoje, J. Černius įrodė, kad atkaklumas ir darbštumas atveria kelius kiekvienam žmogui, jeigu tik jis turi aiškius ir kilnius tikslus, pakankamai gabumų ir išminties nepasiklysti savanaudiškumo pinklėse, mąstyti plačiai ir valstybiškai. Atrodytų, kad tai taip elementaru ir paprasta. Deja, gyvenimo tikrovė rodo, kad iškiliųjų, sektinų pavyzdžių yra labai mažai, o taurių asmenybių darbai ir poelgiai greit pasimiršta, nublanksta vis gausėjančioje metų eilėje. Todėl ir privalu nubraukti užmaršties dulkes ne tik nuo istoriją lėmusių žmonių biografijų, bet ir dar kartą atidžiai peržvelgti jų gyvenimo laikmečio įvykius ir aplinkybes. Jono Černiaus gyvenumas, darbai ir veikla atsakingose pareigose parodo, kiek daug lėmė jo stipri valia ir siekiai, kiek reikėjo valdytis, protingai elgtis, numatyti į ateitį ir Lietuvos likimą. Taip buvo jau nuo pirmųjų jaunystės metų, kai pajuto širdyje gyvybišką pašaukimą - tarnauti savo tautai, kovoti už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Daug svarbių ir įdomių paliudijimų Lietuvos istorijai J. Černius nusinešė į amžinybę, nes buvo kuklus, nemėgo reklamuotis. Užbaigtų atsiminimų ar memuarų J. Černius nesuspėjo parašyti, nors kai ką fragmentiškai buvo pradėjęs, tad šie rašiniai pateikiami knygoje. Iš ankstesnių profesinių spaudinių yra jo parengti darbai Karo lauko rengimas ir Elektrotechnika. Straipsnių J. Černius paskelbė Kario ir Trimito žurnaluose, dienraščiuose.