Nieko nėra santūresnio už didelį medį. Net ir vėjuje jis visuomet pasilieka santūrus ir rimtas. Lygiai pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą.
Pusmiegio sapne
Aš parėjau namo. Ant slenksčio
Sėdėjęs mano brolis angelas
Su lūpine armonikėle grojo
Summertime – pradėdamas,
Nutraukdamas ir vėl pradėdamas. Buvo vasara...